2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

American vintage mano spintoje

Būna ar nebūna, bet man kartais ima ir pasiseka.
 
O būna taip, kad aš pamatau kokį gražų daiktą ir tampu jo apsėsta. Taip yra buvę su Topshop batais, ir taip atsitiko su American Vintage odiniu švarkeliu. Seniai, seniai aš atsiverčiau prancūzišką ar britišką Glamour ir pamačiau jį - super gražų odinį švarkelį, visai nenuobodžių spalvų ir gražaus modelio. Ir tuomet aš pamačiau jo kainą... 395 eurai. Gal jau tiek to, apsieisiu aš ir be to švarkelio. Nors kai pamačiau jį Galeries Lafayette negalėjau nepraeiti jo nepalietus (čia tai jau tikrai ligos požymis).
 
American Vintage švarkelis (jau buvusios galimos spalvos - gelsva, mėlyna, žalia ir braškių)
 
 
Ir kai kada istorijos baigiasi gerai, nes praėjus tikrai kokiems keturiems mėnesiams nuo tos meilės iš pirmo žvilgsnio akimirkos, ir išpardavimams artėjant į pabaigą, ir mano algai patogiai vartantis banko sąskaitoje (visa tai buvo sėkmingai susidėsčiusio likimo ženklai), aš nusprendžiau patikrinti, kaip tas mano švarkelis... Ir jis buvo ten, ir jis buvo nukainuotas 60 procentų. Ir nors tai buvo vis tiek daugokai, bet ne beveik 400 eurų.
 
Ir jis jau mano :) Deja, jo prekyboje jau nebėra, bet gal kada nors išnirs kokiame išpardavimų puslapyje...

Dabar aš apsėsta kitos must-have prekės - lietuvės prekės ženklo Naked Bruce tamprių, bet joms įsigyti reikia Paypal, kurio aš kaip ir neturiu... Dar panešiosiu savyje šitą apsėdimą, bet argi ne gražiai atrodytų?


švarkelis - American Vintage, palaidinė -  H&M, tamprės - Naked Bruce
 
Fashionista out!

New York! New York! (I) Muziejai ir Co.

Kol atlieku pačią būtiniausią prieš brolio vestuves pareigą - bandau pranešioti naujus batus, kuriuos nusipirkau specialiai šiai šventei (nežinau, ar sėdėjimas ant sofos juos pranešios, bet pastangomis kelias į vestuvių šokių aikštelę grįstas), nusprendžiau įkelt šiek tiek nuotraukų iš Niujorko.

(patikslinimas: batai jau pranešioti, patogūs ir jau du kartus nesėkmingai pakalti kulniukai...)

Taip, taip, taip - dar nesuėjus 30-mečiui aš nusprendžiau aplankyti Didyjį Obuolį!!! Penkios dienos Niujorke buvo super gerai...

Čia šiek tiek įkelsiu info apie visus turistinius objektus, kuriuos aplankiau, o vėliau gal ir apie visokias kitas slaptas Niujorko kerteles.

Pirmiausia, į Niujorką neverta vykti (čia mano asmeninė nuomonė), jei niekada nematei Sex and the City serijos (ar kokio kitokio serialo filmuoto Niujorke - Girls, 2 Broke girls, Woody Alleno filmo, ar nors CSI:NY), nemėgsti didmiesčio, nemėgsti šurmulio, nieko nežinau apie amerikietšką popkultūrą, nepakenti greito maisto ir esi prieš konsumerizmą. Nes aš daug kartu supratau Niujorke, kad mano kaimo bažnyčia kartais lyguodavosi su seniausiais Niujorko pastatais :)))

Antra, kitas svarbus dalykas, kurį reikia pasiimti, yra panašus į kreditinę kortelę, bet tokia nėra. Tai The New York Pass - maža kortelė, kuri įleis į beveik visus Niujorko muziejus, kelis pasplaukiojimus laivu, visas apžvalgos aikšteles ir nemažai walking tours. Tik reikia spėti viskuo pasinaudoti - kas, patikėkit, tikrai yra neįmanoma... Mes turėjom 7 days pass, kuris kainavo apie 200 dolerių žmogui. Manau, kad tiek, kiek sumokėjom, tikrai atsipirko ir dar sutaupėm :)

Trečia, mums šiek tiek nepasisekė, nes dėl uragano Sandy padarytos žalos tiek Laisvės statula, tiek Elis Island, kurioje yra imigrantų muziejus, buvo uždarytos. Taip pat ir pačiame Manheteno smaigalyje esantis Battery Park. Ir kadangi to nebuvo per mažai - šiais metais dėl finansavimo trūkumo laivynas atšaukė ir Fleet Week, todėl man savo jūreivio Times square surasti nepavyko...

Paveikslų ir plastikinių gyvūnų saugyklos

American Museum of Natural History. Didelis, didelis ir pilnas iš plastiko ir kitų priemonių pagamintų gyvūnėlių. Vaikų džiaugsmas! Pagrindiniai must-see eksponatai yra didžiuliai drambliai ir natūralaus dydžio banginis. Dinozaurai šiek tiek nuvylė, nes Londono Natural History muziejuje yra "gyvas" Tyranozauras Rex, kuris judina savo mažas rankytes ir gąsdina vaikus. Ir paskui dar yra keletas neprastų ekspozicijų, kuriose mažiau plastikinių gyvunėlių, - tai ekspozicija apie Pietų, Centrinės Amerikos bei Meksikos kultūras. Ir vienas mielas atradimas - Doodle 4 Google.



Metropolitan Museum of Art. Daug paveikslų, skultūrų ir co., bet aš aplankiau nemažai europinių muziejų, tai man jau buvo šiek tiek neįdomu... BET mano apsilankymo metu vyko super paroda Punk: Chaos to Couture, kuri kiekvienai fashionistai yra džiaugsmas akims ir sielai :) Tai ten ne tik Vivienne Westwood vieni pirmųjų marškinėlių, bet ir vėlesnės dizainerių interpretacijos šia tema. O šį sykį MET'e be Punk aš aplankiau parodą, susijusią su JAV pilietiniu karu, ir mano mėgstamiausią XV-XVI amžių olandų ir Flandrijos tapybą ekspoziciją. Svarbiausia, žinoti, kas tau patinka ir ten nueiti. Nes muziejus yra d.i.d.ž.i.u.l.i.s.
 
(kai muziejus šiek tiek pabosta, būtinai reikia užsikabaroti ant stogo, nes ten yra terasa, kurioje veikia kavinukė (tiesa, ten tik sumuštiniai, salotos ir gėrimai) ir atsiveria nuostabus vaizdas į Manheteną. Tik nereiktų pakartoti mūsų patirties, kai lauke spigino saulė ir termometras rodė virš 30 mūsų ir labai daug jų farengeitinių laipsnių... Bet jeigu oras būtų visada tinkamas, žmonija nebeturėtų apie ką kalbėtis, kai temos išsenka. Nors tinkamas oras irgi gera tema :)

MET - terasos grindys

MET - terasa

MET - vaizdas iš terasos


                            
 The Museum of Modern Art. Dar viena MOMA :) Modernus menas mane ne ypač žavi, bet jame aptikau Deimanto Narkevičiaus filmuką Once in the XX century, kuriame šmėkščioja Lenino skultūros išvežimo iš Lukiškių aikštės kadrai. Aš visada medžioju lietuviškas pavardes bet kokiam muziejuje, nes mūsų mažai, tai kiekvienu menininku apie kurį žino pasaulis, reikia didžiuotis. Žodžiu, aš ten nuėjau "prisirašyti", pamatyti dar vieną Monet Vandens lelijų paveikslą iš niekada nesibaigiančios Vandens lelijų linijos (kadangi Wikipedia mane apšvietė, kad jų yra apie 250, tai aš 4 jau tikrai mačiau... liko dar 246...) ir tiek. Tuo metu ten veikė ir taikomojo meno paroda, kurioje buvo įvairiausių kėdžių kėdelių, bet tuo metu jos nepatraukė mano dėmesio, o patraukė mėnesiu vėliau Paryžiaus taikomojo meno muziejuje, bet apie tai gal kitą kartą, arba niekada :)



Kur skrendat, kėdelės?

šito aš niekada nesuprasiu...

Skanios kavos vieta muziejaus viduje
Tas kabančias kėdes aš vėliau įsigijau Guggenheim muziejuje. Jas pagamino darbštūs danai Flensted Mobiles, nors jie teigia, kad jos buvo sukurtos danų kėdžių dizainerių garbei, bet aš šiokį tokį panašumą matau...
 
Ten yra visai nieko skulptūrų parkas lauke, kuriame labai gera pasėdėti prie fontano (be abejo, jeigu lauke ne hyper karšta, nes šis parkas yra uždaroje terasoje, kur gaivūs vėjai nepučia).

Guggenheim NYC. Meh... Tai yra, meh, kad mums vėl nepasisekė: pusė pastato buvo uždaryta renovacijai (o pastato architektūra yra viena iš priežasčių, kodėl ten verta apsilankyti) ir viską buvo galima apeiti per 40 minučių. Ekspozicijos buvo tik kelios ir viena iš jų - vaikų programos Learning through Art vaisiai, kurie man buvo visai neįdomūs tik iš pavydo, nes aš tokius menus vaikystėj irgi dariau, bet niekas jų Guggenheim'e nerodė... Vykęs dalykas muziejuje yra jo parduotuvė, kurioje aš įsigyjau Flying chairs ir naują stalo žaidimą, kurį sėkmingai palikau Lietuvoje, nes iš pirmo žvilgsnio pasirodė per daug neaiškiai "crazy".

Maži žmogiukai, perkantys Flying chairs muziejaus parduotuvėje
9/11 Tribute center ir 9/11 Memorial. Graudinantis muziejus su gelbėtojų pasakojimais, paskutinėmis žuvusiųjų žinutėmis artimiesiems ir iš artimųjų suneštų prisiminimų parengta "gedulo siena". Vėliau paėjus keletą šimtų metrų patenkama į memorialinį parką. Ji įrengtas toje vietoje, kurioje griuvo "dvyniai". Įėjimas ten nemokamas, nors jie skatina paremti tolesnį šio projekto vystymą. Eilės ilgos, nes be galo daug tikrinimo ir rankinių skanavimo bei ėjimo ratais... bet, matyt, tai tik pradžioje, nes aplink visą parką vyksta statybos ir į parką galima patekti tik pro vienerius vartus. Žemės kaina Wall Street'e nemaža ir niekas neužstatytas nelieka. Taigi dalis buvusios Pasaulio Prekybos Centro žemės paversta memorialiniu parku, o kitur kyla dangoraižiai. Jau baigtas ir aukščiausias Niujorko pastatas - Pirmasis Pasaulio Prekybos Centro pastatas. Kaip ir gatvės Niujorke, taip ir pastatai yra ne vadinami, o numeruojami... Lengviau orientuotis :) Memorialiniame parke toje vietoje, kur stovėjo "dvyniai", dabar atminimo baseinai. Juodu paviršiumi nuolat į ertmę baseino viduje tekantis vanduo verčia susimastyti apie tos dienos įvykius. Parke taip pat bus ir muziejus, į kurį, tikėtina perkels medžiagą iš dabartinio Tribute center. Taip pat vis dar stovi ir Survivor tree - medis, kuris išgyveno po dangoraižių griūties. Man ten toks pat slogutis lankantis kaip ir KGB muziejuje Vilniuje... Bet nuo istorijos nepabėgsi ir jos nepakeisi.

Dabar jis aukščiausias pastatas Niujorke




Federal Hall National Memorial. Prie pat Wall Street akcijų biržos, ir tai yra memorial, nes nors toje vietoje ir buvo inauguruotas (visas gauruotas) Džordžas Vašingtonas ir pasirašytas Teisių bilis, originalaus pastato neišliko, o vėliau toje vietoje pastatytam pastate įkurtas memorialas. Atvirai pasakius - pastatas gražus iš išorės, kolonados priekyje pasitinka pats Vašingtonas, bet jeigu JAV istorija nėra asmeniškai pernelyg įdomi, viduje eksponatų tyrinėti nelabai verta. Nors ten, man rodos, yra biblija, ant kurios ranką prideję senai senai prisiekdavo prezidentai. Įėjimas nemokamas. Ir aš net nežinau dėl ko mes ten užėjom... Žinau :) Buvo labai karšta...
Muziejų apžvalgos pabaiga.

P.s. teoretiškai galėčiau parašyti, kad praėjau ir pro Chelsea meno galerijas, bet kadangi ten atsidūrėm jau vakare ir viskas jau buvo uždaryta, tai teko pasitenkinti window art watching.