2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

American vintage mano spintoje

Būna ar nebūna, bet man kartais ima ir pasiseka.
 
O būna taip, kad aš pamatau kokį gražų daiktą ir tampu jo apsėsta. Taip yra buvę su Topshop batais, ir taip atsitiko su American Vintage odiniu švarkeliu. Seniai, seniai aš atsiverčiau prancūzišką ar britišką Glamour ir pamačiau jį - super gražų odinį švarkelį, visai nenuobodžių spalvų ir gražaus modelio. Ir tuomet aš pamačiau jo kainą... 395 eurai. Gal jau tiek to, apsieisiu aš ir be to švarkelio. Nors kai pamačiau jį Galeries Lafayette negalėjau nepraeiti jo nepalietus (čia tai jau tikrai ligos požymis).
 
American Vintage švarkelis (jau buvusios galimos spalvos - gelsva, mėlyna, žalia ir braškių)
 
 
Ir kai kada istorijos baigiasi gerai, nes praėjus tikrai kokiems keturiems mėnesiams nuo tos meilės iš pirmo žvilgsnio akimirkos, ir išpardavimams artėjant į pabaigą, ir mano algai patogiai vartantis banko sąskaitoje (visa tai buvo sėkmingai susidėsčiusio likimo ženklai), aš nusprendžiau patikrinti, kaip tas mano švarkelis... Ir jis buvo ten, ir jis buvo nukainuotas 60 procentų. Ir nors tai buvo vis tiek daugokai, bet ne beveik 400 eurų.
 
Ir jis jau mano :) Deja, jo prekyboje jau nebėra, bet gal kada nors išnirs kokiame išpardavimų puslapyje...

Dabar aš apsėsta kitos must-have prekės - lietuvės prekės ženklo Naked Bruce tamprių, bet joms įsigyti reikia Paypal, kurio aš kaip ir neturiu... Dar panešiosiu savyje šitą apsėdimą, bet argi ne gražiai atrodytų?


švarkelis - American Vintage, palaidinė -  H&M, tamprės - Naked Bruce
 
Fashionista out!

New York! New York! (I) Muziejai ir Co.

Kol atlieku pačią būtiniausią prieš brolio vestuves pareigą - bandau pranešioti naujus batus, kuriuos nusipirkau specialiai šiai šventei (nežinau, ar sėdėjimas ant sofos juos pranešios, bet pastangomis kelias į vestuvių šokių aikštelę grįstas), nusprendžiau įkelt šiek tiek nuotraukų iš Niujorko.

(patikslinimas: batai jau pranešioti, patogūs ir jau du kartus nesėkmingai pakalti kulniukai...)

Taip, taip, taip - dar nesuėjus 30-mečiui aš nusprendžiau aplankyti Didyjį Obuolį!!! Penkios dienos Niujorke buvo super gerai...

Čia šiek tiek įkelsiu info apie visus turistinius objektus, kuriuos aplankiau, o vėliau gal ir apie visokias kitas slaptas Niujorko kerteles.

Pirmiausia, į Niujorką neverta vykti (čia mano asmeninė nuomonė), jei niekada nematei Sex and the City serijos (ar kokio kitokio serialo filmuoto Niujorke - Girls, 2 Broke girls, Woody Alleno filmo, ar nors CSI:NY), nemėgsti didmiesčio, nemėgsti šurmulio, nieko nežinau apie amerikietšką popkultūrą, nepakenti greito maisto ir esi prieš konsumerizmą. Nes aš daug kartu supratau Niujorke, kad mano kaimo bažnyčia kartais lyguodavosi su seniausiais Niujorko pastatais :)))

Antra, kitas svarbus dalykas, kurį reikia pasiimti, yra panašus į kreditinę kortelę, bet tokia nėra. Tai The New York Pass - maža kortelė, kuri įleis į beveik visus Niujorko muziejus, kelis pasplaukiojimus laivu, visas apžvalgos aikšteles ir nemažai walking tours. Tik reikia spėti viskuo pasinaudoti - kas, patikėkit, tikrai yra neįmanoma... Mes turėjom 7 days pass, kuris kainavo apie 200 dolerių žmogui. Manau, kad tiek, kiek sumokėjom, tikrai atsipirko ir dar sutaupėm :)

Trečia, mums šiek tiek nepasisekė, nes dėl uragano Sandy padarytos žalos tiek Laisvės statula, tiek Elis Island, kurioje yra imigrantų muziejus, buvo uždarytos. Taip pat ir pačiame Manheteno smaigalyje esantis Battery Park. Ir kadangi to nebuvo per mažai - šiais metais dėl finansavimo trūkumo laivynas atšaukė ir Fleet Week, todėl man savo jūreivio Times square surasti nepavyko...

Paveikslų ir plastikinių gyvūnų saugyklos

American Museum of Natural History. Didelis, didelis ir pilnas iš plastiko ir kitų priemonių pagamintų gyvūnėlių. Vaikų džiaugsmas! Pagrindiniai must-see eksponatai yra didžiuliai drambliai ir natūralaus dydžio banginis. Dinozaurai šiek tiek nuvylė, nes Londono Natural History muziejuje yra "gyvas" Tyranozauras Rex, kuris judina savo mažas rankytes ir gąsdina vaikus. Ir paskui dar yra keletas neprastų ekspozicijų, kuriose mažiau plastikinių gyvunėlių, - tai ekspozicija apie Pietų, Centrinės Amerikos bei Meksikos kultūras. Ir vienas mielas atradimas - Doodle 4 Google.



Metropolitan Museum of Art. Daug paveikslų, skultūrų ir co., bet aš aplankiau nemažai europinių muziejų, tai man jau buvo šiek tiek neįdomu... BET mano apsilankymo metu vyko super paroda Punk: Chaos to Couture, kuri kiekvienai fashionistai yra džiaugsmas akims ir sielai :) Tai ten ne tik Vivienne Westwood vieni pirmųjų marškinėlių, bet ir vėlesnės dizainerių interpretacijos šia tema. O šį sykį MET'e be Punk aš aplankiau parodą, susijusią su JAV pilietiniu karu, ir mano mėgstamiausią XV-XVI amžių olandų ir Flandrijos tapybą ekspoziciją. Svarbiausia, žinoti, kas tau patinka ir ten nueiti. Nes muziejus yra d.i.d.ž.i.u.l.i.s.
 
(kai muziejus šiek tiek pabosta, būtinai reikia užsikabaroti ant stogo, nes ten yra terasa, kurioje veikia kavinukė (tiesa, ten tik sumuštiniai, salotos ir gėrimai) ir atsiveria nuostabus vaizdas į Manheteną. Tik nereiktų pakartoti mūsų patirties, kai lauke spigino saulė ir termometras rodė virš 30 mūsų ir labai daug jų farengeitinių laipsnių... Bet jeigu oras būtų visada tinkamas, žmonija nebeturėtų apie ką kalbėtis, kai temos išsenka. Nors tinkamas oras irgi gera tema :)

MET - terasos grindys

MET - terasa

MET - vaizdas iš terasos


                            
 The Museum of Modern Art. Dar viena MOMA :) Modernus menas mane ne ypač žavi, bet jame aptikau Deimanto Narkevičiaus filmuką Once in the XX century, kuriame šmėkščioja Lenino skultūros išvežimo iš Lukiškių aikštės kadrai. Aš visada medžioju lietuviškas pavardes bet kokiam muziejuje, nes mūsų mažai, tai kiekvienu menininku apie kurį žino pasaulis, reikia didžiuotis. Žodžiu, aš ten nuėjau "prisirašyti", pamatyti dar vieną Monet Vandens lelijų paveikslą iš niekada nesibaigiančios Vandens lelijų linijos (kadangi Wikipedia mane apšvietė, kad jų yra apie 250, tai aš 4 jau tikrai mačiau... liko dar 246...) ir tiek. Tuo metu ten veikė ir taikomojo meno paroda, kurioje buvo įvairiausių kėdžių kėdelių, bet tuo metu jos nepatraukė mano dėmesio, o patraukė mėnesiu vėliau Paryžiaus taikomojo meno muziejuje, bet apie tai gal kitą kartą, arba niekada :)



Kur skrendat, kėdelės?

šito aš niekada nesuprasiu...

Skanios kavos vieta muziejaus viduje
Tas kabančias kėdes aš vėliau įsigijau Guggenheim muziejuje. Jas pagamino darbštūs danai Flensted Mobiles, nors jie teigia, kad jos buvo sukurtos danų kėdžių dizainerių garbei, bet aš šiokį tokį panašumą matau...
 
Ten yra visai nieko skulptūrų parkas lauke, kuriame labai gera pasėdėti prie fontano (be abejo, jeigu lauke ne hyper karšta, nes šis parkas yra uždaroje terasoje, kur gaivūs vėjai nepučia).

Guggenheim NYC. Meh... Tai yra, meh, kad mums vėl nepasisekė: pusė pastato buvo uždaryta renovacijai (o pastato architektūra yra viena iš priežasčių, kodėl ten verta apsilankyti) ir viską buvo galima apeiti per 40 minučių. Ekspozicijos buvo tik kelios ir viena iš jų - vaikų programos Learning through Art vaisiai, kurie man buvo visai neįdomūs tik iš pavydo, nes aš tokius menus vaikystėj irgi dariau, bet niekas jų Guggenheim'e nerodė... Vykęs dalykas muziejuje yra jo parduotuvė, kurioje aš įsigyjau Flying chairs ir naują stalo žaidimą, kurį sėkmingai palikau Lietuvoje, nes iš pirmo žvilgsnio pasirodė per daug neaiškiai "crazy".

Maži žmogiukai, perkantys Flying chairs muziejaus parduotuvėje
9/11 Tribute center ir 9/11 Memorial. Graudinantis muziejus su gelbėtojų pasakojimais, paskutinėmis žuvusiųjų žinutėmis artimiesiems ir iš artimųjų suneštų prisiminimų parengta "gedulo siena". Vėliau paėjus keletą šimtų metrų patenkama į memorialinį parką. Ji įrengtas toje vietoje, kurioje griuvo "dvyniai". Įėjimas ten nemokamas, nors jie skatina paremti tolesnį šio projekto vystymą. Eilės ilgos, nes be galo daug tikrinimo ir rankinių skanavimo bei ėjimo ratais... bet, matyt, tai tik pradžioje, nes aplink visą parką vyksta statybos ir į parką galima patekti tik pro vienerius vartus. Žemės kaina Wall Street'e nemaža ir niekas neužstatytas nelieka. Taigi dalis buvusios Pasaulio Prekybos Centro žemės paversta memorialiniu parku, o kitur kyla dangoraižiai. Jau baigtas ir aukščiausias Niujorko pastatas - Pirmasis Pasaulio Prekybos Centro pastatas. Kaip ir gatvės Niujorke, taip ir pastatai yra ne vadinami, o numeruojami... Lengviau orientuotis :) Memorialiniame parke toje vietoje, kur stovėjo "dvyniai", dabar atminimo baseinai. Juodu paviršiumi nuolat į ertmę baseino viduje tekantis vanduo verčia susimastyti apie tos dienos įvykius. Parke taip pat bus ir muziejus, į kurį, tikėtina perkels medžiagą iš dabartinio Tribute center. Taip pat vis dar stovi ir Survivor tree - medis, kuris išgyveno po dangoraižių griūties. Man ten toks pat slogutis lankantis kaip ir KGB muziejuje Vilniuje... Bet nuo istorijos nepabėgsi ir jos nepakeisi.

Dabar jis aukščiausias pastatas Niujorke




Federal Hall National Memorial. Prie pat Wall Street akcijų biržos, ir tai yra memorial, nes nors toje vietoje ir buvo inauguruotas (visas gauruotas) Džordžas Vašingtonas ir pasirašytas Teisių bilis, originalaus pastato neišliko, o vėliau toje vietoje pastatytam pastate įkurtas memorialas. Atvirai pasakius - pastatas gražus iš išorės, kolonados priekyje pasitinka pats Vašingtonas, bet jeigu JAV istorija nėra asmeniškai pernelyg įdomi, viduje eksponatų tyrinėti nelabai verta. Nors ten, man rodos, yra biblija, ant kurios ranką prideję senai senai prisiekdavo prezidentai. Įėjimas nemokamas. Ir aš net nežinau dėl ko mes ten užėjom... Žinau :) Buvo labai karšta...
Muziejų apžvalgos pabaiga.

P.s. teoretiškai galėčiau parašyti, kad praėjau ir pro Chelsea meno galerijas, bet kadangi ten atsidūrėm jau vakare ir viskas jau buvo uždaryta, tai teko pasitenkinti window art watching.

2013 m. gegužės 21 d., antradienis

Šiaurės vėjas Ostendėj

Taigi, kol šį vakarą mėgaujuosi draugės lauktuvėmis iš Sankt Peterburgo (sūru, bet niam niam niam), įkelsiu kelias nuotraukas iš mano savaitgalio Belgijoje.


Netikėtas niam niam
P.S. Nuotrauka daryta tuo metu, kai sesę-vegetarę bauginau sakydama, kad valgau mažus žuviukus. Man buvo juokinga, bet jai nelabai...
 
Belgija, Belgija... Per savo trumpą kelionę kelioms valandoms užsukau į Briuselį, kur spėjau pamatyt centrinę aikštę, labai daug turistų ir... Briuselio simbolį - sisiojanti berniuką. Kol mes su drauge ginčyjomės, kad aš negaliu jo vadinti Peeing Boy, o turiu vadinti Manneken Pis (originalo kalba... ot, tie belgai ir draugė belgė), būtumėm ir praėję, nes jis toks mažuliukas. Tą savaitę jis šventė Gay Pride Week, kuri vyko Briuselyje, ir dėvėjo raudoną lietpaltį (nežinau, kuo tai susiję su Gay Pride) ir vėliavą-vaivorykštę (įžvelgiu ryšį su Gay Pride).

Manneken Pis - berniukas, kuriam nepabosta sisioti
Tiek to Briuselio... Tiesa, sakė, kad yra muziejus, kur demonstruoja visus šito bernužėlio dėvėtus drabužius. Fashion is my passion - verta aplankyti :)

Ir paskui traukinuku į Oostende!

Intarpas apie traukinius: apie traukinius Belgijoje turiu tik gero ką pasakyt. Palyginti su kainomis Prancūzijoje jie tikrai pigūs, BET reikia žinoti vieną slaptą belgams žinomą dalykėlį. Egzistuoja 10-ies kelionių bilietas, kurio kaina yra apie 70 eurų, ir jis tau suteikia teisę Belgijoje 10 kartų keliauti traukiniu bet kokiu maršrutu, nors ir ilgiausiu, kuris trunka gal apie tris valandas (gerai, gerai... Belgija yra mažesnė už Lietuvą du kartus, bet turi gal tris kartus daugiau gyventojų. Ir kai važiuoji mašina sunku pasakyti, kada vienas kaimas baigėsi, o kitas jau prasidėjo. Bet vietiniai pamokė, kad kita bažnyčia = naujas kaimas). Tai vieno bilieto kaina išeina apie 7 eurus. Tikrai nedaug. Ir tas 10-ies kelionių bilietas yra tiesiog kortelė su 10 eilučių, kur prieš įlipdamas į traukinį pats turi tušinuku užrašyti kelionės pradinę ir galutinę stotelę ir viskas. Nurodyti būtina, nes nepikti kontrolieriai yra kiekvienam traukiny... Ir kitas geras dalykas yra tai, kad tas bilietas galioja keliems žmonėms, todėl mes tris kartus užpildėm Briuselis - Ostendė ir paskui tris kartus Ostendė-Briuselis ir jokių rūpesčių. Aišku, turistaujant vienam ar žinant, kad niekada Belgijoj traukiniais nevažinėsi, o tik tą vienintelį kartą, gal tas bilietas ir neapsimoka, bet tuomet reikia žinoti, kad perkant vienkartinį bilietą tam tikrai kelionei jis tikrai bus brangesnis nei 7 eurai. Bet jeigu keliauji su kažkuo ir nori aplankyti Briuselį, Briugę, Gentą, pajūrio miestelį ar kt., tai visai ekonomiška išeitis. Labai ilgo intarpo pabaiga. Tu tūūūū (čia, atseit, traukinio garsas).


Tai va, Ostendė. Kas įpratę prie lietuviško pajūrio su kopom ir pušimis, tai čia ne tas... Yra jūra, smėlingas pajūris, pasivaikščiojimo takas ir iškart devynaukščiai ar dar aukštesni namai. Ir vėjas. Daug vėjo. Ir šiek tiek lietaus (abu savaitgalius, kuriuos ten praleidau, lijo - jau statistiškai reikšminga ir galiu teigti, kad ten nuolat lyja, arba ne... Visos teorijos yra su paklaidomis).

 
 



Ten yra:
  • super skanus maistas. Tiesa, midijų sezonas prasideda liepą, bet visus metus restoranuose daug skanių žuvies patiekalų (du kartus valgiau ir buvo labai skanu: The North). Ir jeigu biudžetas neleidža valgyti restorane dažnai, netoli traukinių stoties yra žuvies turgus. O žuvies turguje daug kioskelių, kuriuose galima nusipirkti jūros gėrybių kompleksą kartoninėse dėžutėse. Kiek atsimenu, jie kainavo 4-5 eurus ar daugiau, priklauso nuo to, kokio dydžio ir kas viduj. Manajam buvo pilkųjų krevečių, paprastų krevečių, krabų mėsos ir kažko dar. Ai, ir paskui dar kalmarų žiedų pasiėmėm kelionei. Niam niam;
 
  • daug laivų. Kadangi draugės butas 7 aukšte su vaizdu į jūrą (fancy, žinau...), galima užsiimti mano mėgstama veikla - boats watching. Ir vėliau atradus super žiūronus - people watching...

  • Leopoldo II - Kongo užkariautojo skulptūra (skulptūrą supa užkariauto Kongo gyventojai... atrodo šiek tiek liūdnokai ir pats imperializmas atrodo tuomet liūdnokas), Belgai šita savo istorijos dalimi nelabai didžiuojasi;













  • truputį apsilaupiusi kolonada;

  • Žvaigždžių alėja, kur vienintelė man žinoma žvaigždė buvo Jane Birkin:

  • šiek tiek modernaus meno (man atrodo, kad skulptūra vadinosi "Šokis", bet jeigu ir nesivadino, tai turėtų vadintis);

  • jeigu pasiseks, gal ir aitvarų konkursas (man pasisekė);





  • netikėta happy hour bare (irgi, jeigu pasiseks, ir vėl - man pasisekė). Netikėta dar ir tuo, kad vyko šeštadienį ir tikrai po devynių vakare (!). Kas daro happy hour tokių laiku??? Ir Bloody Mary ten vadinasi Bloody Masha, nors skonis tai daugiau ar mažiau toks pat - kas man ir buvo svarbiausia...
ne Bloody Masha, o kažkoks kitas... Dėmesys turėtų būti atkreiptas į įmantrią puošybą
  • dar ten tikrai yra muziejų ir kitokių lankytinų vietų, kurių neaplankiau.
Ką verta žinoti:
  • susikalbėti anglų kalba tikrai nėra problema, nes ten flamandiškoji dalis: kažkodėl manau, kad valoniškoj susikalbėt angliškai būtų sunkiau...
  • prie alaus/kokteilių/kitų gėrimų užsisakoma ne kepta duona (nes jos meniu nėra), o keptos bulvytės, kurios yra ne French fries (ot, tie vagys prancūzai), o belgų išradimas ir pasididžiavimas. Nors nemanau, kad keptos bulvės yra koks išradimas apskritai, bet Belgijoj tai nacionalinis džiaugsmas, kuris valgomas su majonezu (kodėl ne su kečiupu pasakyt negaliu...) Ai, ir jos ten kepamos kažkaip du kartus aliejuje - kas tikrai neprailgina gyvenimo mūsų kepenims ir kitiems organams. Bet viskas, kas nesveika, yra skanu!
Belgian fries
Tiek to gėrio.
 
Svarbiausia, kad Šiaurės jūros vėjas nenupūstų!!!
 
Vabalėlis vėjyje
Labanakt.

2013 m. gegužės 8 d., trečiadienis

Nekaltybės amžiaus pabaiga

Šiandien mūsų (mano ir vente privée) pirmas kartas. Mes susitikom ir apsipirkom. Nežinau, ar išsiskirsim... Santykių pradžia atrodo ganėtinai tobula.

O viskas prasidėjo nuo to, kad šiandiena, kaip ir visą pastarąją savaitę, vis dar bandau atrasti suknią, kurią norėjau dėvėti savo brolio vestuvėse, bet - o, siaube!!! - jinai dingo iš MANGO internetinės parduotuvės (ir visų kitų internetinių parduotovių). Šitokioje gilioje desperacijoje aš jau peržiūrėjau laaaabai daug internetinių puslapių, nes liūdna tiesa yra ta, kad parduotuvėse, kuriose yra durys ir ne visada malonios pardavėjos, ne visada yra modeliai, kurie yra internete...

Nenuklystant į lankas: štai ji mano suknelė, kurios neberasiu:

MANGO suknelė-stebuklas už 169,99 eurus
Viskas joje buvo teisinga. Ech... Na, bet dar yra šiek tiek laiko, tai aš tikiuosi, kad ji netikėtai atsiras, kokiam nors puslapyje. Oi, tos viltys ir vilionės.

Taigi, šitų paieškų metu aš ir atsidūriau vente privée puslapiuose, iš kurių sėkmingai gražius daiktus ir dovanas pigiau jau seniai perka mano kolegė ir kelia man pavydą.

Mano šios dienos finansiniai nuostoliai/džiaugsmas iš www.vente-privee.com (ten labai disturbing intro, kurį net nežinau kaip nupasakoti):

MISSONI HOME pagalvėlių užvakalai (22 eurai)
MISSONI HOME rankšluostis (12 eurų)
Aš apie Missoni interjero niekučius svajoju jau seniai. Tiesa, aš labiau linkau (kaip kokia pušelė) prie šių pufikų (teatleidžia man Smetona, Smetonienė ir visa Valstybinė lietuvių kalbos komisija):

MISSONI HOME - ChaiseMISSONI HOME - ChaiseMISSONI HOME - ChaiseMISSONI HOME - ChaiseMISSONI HOME - ChaiseMISSONI HOME - ChaiseMISSONI HOME - ChaiseMISSONI HOME - Chaise

Missoni Home kolekcija www.yoox.com


bet jų kaina ir mano banko sąskaita bei sveikas protas (gerai, kad kartais dar prabyla) nesutarė šiuo klausimu. Na, bet mano balta sofa kitą mėnesį galės puoštis naujomis pagalvėlėmis. Yay!!!

Kita mano stotelė: http://www.showroomprive.com
Robe<BR>Rose et Orange
S.M.F. (www.smf-jeans.com) suknelė 16 eurų

Robe<BR>Beige et Jaune
S.M.F. (www.smf-jeans.com) suknelė 16 eurų
 
Pirmą kartą girdžiu apie šitą prekės ženklą, tai nežinau, ar kokybė gera. Ai, kai gausiu pamatysiu. Bet pamačius jas iškart pagalvojau, kad reikia. O jeigu reikia, tai reikia. Negi ginčysies su protą pametusia smegenų puse, kuri tau rėkia: pirk! pirk! pirk!

Manau, kad bus labai gerai vasarą į darbą: business casual & business chic.

Vakarėja, jau vakarėja ir einu aš į VLKK puslapį ieškoti skirtumo tarp seniai ir senai...

Labanakt,

L.

COU COU!!!

Pagaliau, pagaliau po dviejų metų nepakeliamo būties sunkumo be interneto, internetas jau mano namuose!

Ir kai po šitiekos metų atitrūkimo nuo pasaulio pagaliau gauni "langą į pasaulį", ką pirmiausia darai?:

a) pažiūri, kas toliau vyks serialuose, kuriuos mėgsti, bet dėl Prancūzijos įstatymų negali jų atsisiųsti... Taip, taip, kitur žolė visai ne žalesnė, mieli interneto piratai.

b) penkis kartus pasitikrini FB, nors pasitikrinti jį galėjai bet kada, nes tam IT ir technologijų geek'ai (tai yra, genijai) ir išrado smartphone'us.

c) parašai draugei, kad dabar gali skambinti iš savo laidinio telefono į jos laidinį telefoną Lietuvoje nemokamai ir paklausi jos numerio.

Informacinis pranešimas: laidiniai telefonai vis dar gyvi kai kurių šalių namų ūkiuose ir aš niekada negalvojau, kad jį turėsiu. O dar atsimenu (po šitokios frazės jaučiuosi bent 20 metų vyesnė), kai mūsų telefono laidus gūdžiais 2000-aisiais nukirto Telekomo vyrai, kai sąskaitą už skambinimą vietiniu 911 (kažkas mūsų gyvenvietėje turėjo šį trumpąjį numerį ir tie neišauklėti vaikai (tai yra, aš ir kiti) juo skambindavo ir kikendavo į ragelį) numeriu pasidarė nebeapmokama ir į namus įsiveržė plytos pavidalo mobilus telefonas. Informacinio pranešimo pabaiga.

d) ...ir baisiausia... dabar gali užsiregistruoti į visus vente privée tipo puslapius ir pirkti, pirkti, pirkti :( Darbe jie buvo uždrausti dėl sumažėjusios koncentracijos į tiesiogiai vykdomas pareigas :) Aš užsiregistravau į tris, ir iš dviejų jau nusipirkau. BET! Visiems pirkiniams jau radau racionalius pateisinimus. O racionalus pateisinimas yra vienas svarbiausių dalykų perkant internetu.

e) ir įkvėpta vieno netikėtai atrasto blogo, pradedi rašyti savo :) Ačiū Mia in Terra Latina

Ir dabar tiesiog akstyva naktis.

Iki,

L.